Noni: Morinda citrifolia
Ar gydytojo polineziečio rankose, ar po laboratorijos mikroskopu vadinamasis noni vaisius yra vienas labiausiai intriguojančių natūraliosios medicinos objektų.
Noni yra havajietiškas augalo, kuris lotyniškai vadinamas Morinda citrifolia, o lietuviškai citrinine morinda, pavadinimas. Šis amžinai žaliuojantis augalas paplitęs Polinezijoje, Malaizijoje, Australijoje, Indijoje ir Pietų Azijoje. Noni tai ir nedidukas krūmas, ir 6-7 m aukščio medis. Tokio aukščio suaugęs medis duoda 500-800 kg vaisių kiekvieną mėnesį. Citrininė morinda (Morinda citrifolia) gydomosiomis savybėmis ir maistine verte pralenkia kitus 80-ies rūšių augalus, priklausančius tai pačiai Senojo pasaulio Rubiaceae šeimai.
Noni, arba citrininė morinda, yra maždaug bulvės dydžio, pusiau permatomo, primenančio vašką paviršiaus vaisius, kurio spalva gali būti įvairi: nuo žalios iki beveik juodos. Polineziečiai jau iš tolo atpažįsta šį augalą iš jo aitraus kvapo (ir skonio), kuris ypač aštrus, kai vaisiai būna prinokę. Vaisius turi rausvas akutes, kuriose yra sėklos. Augalas vadinamas klajojančiuoju, kadangi kiekviena sėkla turi oro maišelį ir gali lengvai plaukti vandens paviršiumi iš salos į salą.
Tačiau neįprasti ne tiek vaisiaus išvaizda ar kvapas labiau stebina sena jo, kaip gydomojo augalo, vartojimo istorija. Polineziečių vaistininkai, vadinamieji kahunai, mokėjo panaudoti visas augalo dalis: lapus, žiedus, žievę, šaknis ir ypač jo vaisius įvairioms ligoms nuo išbėrimo iki reumato , tarp jų ir žarnyno sutrikimams, karščiavimui bei odos infekcijoms, - gydyti.
Citrininė morinda (noni) vis labiau patraukia šiuolaikinių žolininkų, medikų ir mokslininkų biologų dėmesį. Vis daugiau šio vaisiaus gydomųjų savybių grindžiama moksliniais tyrimais. Tyrimai įrodė, jog vaisiaus sultyse yra antibakterinių, skausmą malšinančiųjų, kraujotaką gerinančių, kraujospūdį, uždegimus mažinančių bei priešvėžinių junginių. Nustatyta, kad noni, kaip natūrali gydomoji priemonė, mažina kraujospūdį, sąnarių skausmą, gydo išorines ir vidaus infekcijas, gerina kraujotaką, net sustabdo ikivėžinių ląstelių augimą.
Tyrinėtojas dr. Ralphas Heinicke nustatė, jog noni sultyse yra profermento, kuris stimuliuoja kseronino gaminimą organizme. Kseroninas gyvybiškai svarbus organizmo baltymų molekulių elementas.
Priversdamas baltymą veikti, alkaloidas kseroninas daro įvairų poveikį žmogaus organizmui, pavyzdžiui, didina sportinę ištvermę, silpnina potraukį į narkotikus.
Baltymai yra svarbiausi organizmo katalizatoriai, jie turi įtakos beveik visoms organizmo funkcijoms. Kseroninas padeda kur kas greičiau užgyti žaizdoms. Jis teigiamai veikia ir kitomis vidaus ar neurogeninėmis ligomis sergančius žmones, nes gali reguliuoti baltymų struktūrą visuose gyvo organizmo audiniuose, net smegenyse.
Polinezijos medicinos apžvalga
Istorikai teigia, jog į Polineziją pirmieji imigrantai iš Pietryčių Azijos atsikraustė 100 mūsų eros metais. Į salas jie atsivežė pačių būtiniausių daiktų, kurių reikėjo, kad išgyventų: maisto, drabužių, statybos įrankių ir vaistinių augalų. Valgomoji kolokazija (taro), dioskorėja, duonmedis, bananai ir cukranendrės - tai augalai, atkeliavę iš Pietryčių Azijos. Manoma, kad citrininės morindos (noni) sėklos taip pat atkeliavo iš tolimųjų kraštų.
Senovės keliautojai citrininės morindos vaisius laikė ypatingais. Į minėtas salas augalas pateko kaip vaistas nuo įvairių negalavimų (juo gydydavo pjautines žaizdas, nudegimus, auglius, sutrikusį virškinimą, nereguliarų menstruacijų ciklą ir t.t.). Kaip ir kam polineziečiai vartojo noni, atsispindi jų dainose ir kituose tautosakos kūriniuose, o augalo vartojimo paslaptis motinos perduodavo savo dukroms.
Pirma salų gyventojų pažintis su Vakarų pasauliu įvyko 1778 metais, kai čia atplaukė kapitonas Kukas su savo įgula. Baltieji žmonės atvežė į salas europietiškų ligų, nuo kurių mirė tūkstančiai salų gyventojų. Ligos buvo neišgydomos ne dėl to, kad polineziečiams trūko vaistų, bet todėl, kad jie nebuvo atsparūs tam tikroms europietiškoms ligoms , - teigia etnobotanikas dr. Paulas Coxas.
Po daugelio metų į salas atkeliavę krikščionių misionieriai uždraudė polineziečių gydymo meną, vadinamą huna. Šis draudimas oficialiai nustojo galioti tik 1960 metais. Nepaisydami draudimo, kahunai visgi gydydavo noni sultimis bei kitais žoliniais vaistais. Dabartiniu metu Polinezijoje tebevartojama 66 % vaistinių augalų, kuriais gydė dar senovės vaistininkai (žr. 1 lentelę).
1 lentelė
Polinezijos gydomųjų augalų populiarumas kitose šalyse
17 % - Vakarų medicinoje
13 % - Melanezijoje
4 % - Kinijoje ir Tibete
66 % - Polinezijoje
Šaltinis: Cox, Paul Alan. Polynesion Herbal Medicine // P.A. Cox ir S.A. Banack (eds.). Islands, Plants and Polynesions. Portland: Dioscorides Press, 1991.
Noni: praeitis ir dabartis
Havajietiškas šio vaisiaus pavadinimas noni yra pats populiariausias, tačiau kitose šalyse jis vadinamas ir kitaip. Pavyzdžiui, Kaimanų salose jį vadina kiaulės obuoliu, Australijoje sūriniu vaisiumi (cheese fruit). Jis dar vadinamas indišku šilkmedžiu, skausmą malšinančiu medžiu ir nonu.
Sprendžiant iš pavadinimų įvairovės, citrininė morinda (noni) skirtingų Polinezijos kultūrų buvo skirtingai ir vertinama. Kai kurios tautos jos visiškai nevartoja dėl nemalonaus prinokusio vaisiaus kvapo (todėl ji ir vadinama sūriniu vaisiumi), kai kurioms tautoms ji yra pagrindinis maisto šaltinis, o dar kitur ji valgoma tik užklupus badui. Beveik visos tautos gamindavo iš noni šaknų dažus ir dažydavo drabužius. Tačiau dažniausiai noni buvo vartojamas kaip vaistas.
Polineziečių vaistininkai kahunai vaisiaus sultimis mažindavo karščiavimą, gydydavo infekcijas, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, astmą, vabzdžių ir gyvūnų įkandimus bei kitas ligas. Pavyzdžiui, vaistininkas taip rekomenduodavo gydyti virškinimo sutrikimus: sugrūsti du neprinokusius noni vaisius su Boerhavia diffusa L. šaknimis ir lapais, atskiesti vandeniu ir šį mišinį gerti. Iki šiol karščiavimui su vėmimu gydyti patariama suvalgyti neprinokusį noni vaisių (ligų, kurios buvo gydomos šiuo vaisiumi, sąrašas pateikiamas A priede).
Citrininė morinda (noni) populiarumą Polinezijoje prarado XIX a. pabaigoje, kai žmonės gyvenvietėse iškirto šiuos medžius, norėdami atsikratyti nemalonaus jų kvapo. O šiandien noni tapo vėl labai populiarus. Kaip teigia vienas Havajų universiteto botanikos profesorius, į koledžą per savaitę paskambina mažiausiai dešimt žmonių, norinčių daugiau sužinoti apie šį vaisių.
Noni Šiaurės Amerikoje
Šiaurės Amerikoje citrininės morindos (noni) vaisius taip pat plačiai vartojamas. Kaip teigia botanikos mokslų specialistė dr. Isabella Abbott, vis dažniau noni vartojamas diabeto, kraujospūdžio ir vėžio profilaktikai. Biochemikas dr. Ralphas Heinicke teigia, jog noni vartojamas menstruaciniams spazmams, artritui, skrandžio opoms, sausgyslių patempimams, sužeidimams, depresijai, senėjimui, sutrikusiam virškinimui, aterosklerozei bei narkomanijai gydyti.
Dr. Josephas Betzas, Maisto ir vaistų tarnybos Maisto saugumo ir taikomosios mitybos Natūralių produktų centro skyriaus tyrinėtojas bei chemikas, teigia, kad noni vaisiaus tyrimai rodo, jog jis lengvai stimuliuoja raumenis ir pasižymi antialerginiu poveikiu. Augalo šaknys turi skausmą malšinamųjų ir raminamųjų savybių. Dauguma šiuolaikinių noni vartojimo būdų yra pagrįsti moksliniais tyrimais.
Medicininiai noni tyrimai prasidėjo XIX a. penktajame dešimtmetyje. Devintajame dešimtmetyje susidomėjimą vaisiumi padidino keletas publikacijų apie vėžio plitimo procesą sulaikantį junginį, vadinamą damnakantaliu.
2 lentelė
Svarbiausios citrininės morindos (noni) atradimo ir tyrinėjimo datos
100 m.e.a. Polinezijos imigrantai iš Pietų Azijos atsivežė noni sėklų
1849 m. europiečiai atrado dažomąsias medžiagas morindiną ir morindoną
1860-1870 m. Vakarų literatūroje atsiranda aprašymų apie noni kaip apie natūralų vaistą
1950 m. mokslininkai pagrindžia, jog noni turi antibakterinių savybių
1960-1990 m. atlikta daugiau tyrimų, įrodančių noni gebėjimą mažinti kraujospūdį ir malšinti skausmą
1972 m. Dr. Ralphas Heinicke pradeda noni ir kseronino tyrimus
1993 m. ištirta, kad damnakantalis slopina ikivėžinių ląstelių augimą
Noni sudėtyje esančios medžiagos ir jų funkcijos
Citrininės morindos (noni) vaisiuje yra truputį daugiau nei 52% vandens. Siekiant nustatyti, kokie elementai sudaro kitus 48%, atlikta nemažai tyrimų. Vaisiaus sultyse rasta įdomių junginių, tačiau atrasti dar ne visi. 1993 m. tyrinėtoja Helen Sim teigė, jog noni vaisiuje atrasta medžiagų, kurių negalėjo identifikuoti nei ji, nei jos kolegos.
Noni vaisiuje rasta daug sveikatai svarbių junginių (atrastų medžiagų sąrašą rasite B priede):
Terpeno junginiai
Morindonas
Morindinas
Akubinas
L. Asperuloside
Įvairūs antrachinonai
Alazarinas
Heksano rūgštis
Oktano rūgštis
Skopoletinas
Damnakantalis
Alkaloidai
Terpenai
Daugelis tyrimų patvirtino, jog citrininėje morindoje (noni) yra terpeno junginių. Terpenas yra izometrinis angliavandenis, kurio yra eteriniuose aliejuose. Terpenai padeda organizme vykti organinei sintezei ir atsinaujinti ląstelėms.
Morindonas ir morindinas
Pirmuosius mokslinius noni vaisiaus tyrimus atliko europiečiai, siekdami atrasti natūralių dažų rūbams dažyti. 1849 m. tyrinėtojai atrado morindoną ir morindiną medžiagas, esančias noni medžio šaknyse. Šie junginiai suteikia geltoną ir raudoną atspalvį. Tuo pačiu metu nustatyta, kad morindinas turi ir antibakterinių savybių. Tyrimų Europoje metu noni augalas ir buvo įvardytas moksliškai Morinda.
Antibakterinės medžiagos ir imuninė sistema
Antibakteriniai junginiai, esantys citrininėje morindoje (noni), yra akubinas, L. Asperuloside, alazarinas ir kai kurie iš antrachinonų. Šie junginiai, rasti noni sultyse, gali kovoti su šiomis bakterijų grupėmis: Pseudomonas aeruginosa, Proteus morganii, Staphylococcus aureus, Bacillis subtilis ir Escherichia coli. Papildomi tyrimai nustatė, jog noni turi savybių naikinti du patogenus: Salmonella ir Shigela. Todėl noni vasius tinka odos infekcijoms, peršalimui, karščiavimui ir kitoms ligoms, kurias sukelia bakterijos, gydyti.
Rūgštys
Askorbo rūgštis citrininėje morindoje (noni) yra puikus vitamino C šaltinis. Heksano ir oktano rūgštys yra riebalų rūgštys. Būtent šios rūgštys ir suteikia prinokusiam vaisiui aštrų kvapą. Noni yra labai maistingas, todėl daugelyje Polinezijos tautų jis vartojamas kaip pagrindinis maistas. O Ramiojo vandenyno salų gyventojai, valgydami noni, gelbėdavosi nuo bado. Šis vaisius nuo bado gelbėjo ir kareivius, Antrojo pasaulinio karo metais atsidūrusius Polinezijos salose.
Skopoletinas smegenims ir kraujui
1993 metais Havajų universiteto mokslininkai citrininėje morindoje (noni) atrado skopoletino. Skopoletinas turi gydomąjį poveikį. Tai viena iš kelių noni medžiagų, kuri, pasak mokslininkų, prisijungia prie serotonino, esančio žmogaus organizme. Kitos medžiagos, prisijungiančios prie serotonino, noni dar nėra identifikuotos, tačiau žinoma, jog jos egzistuoja.
Laboratoriniuose mėginiuose skopoletinas veikia kaip kraujospūdį mažinanti priemonė. Jis praplečia kraujagysles, jomis greičiau teka kraujas ir kraujospūdis krenta. Be to, skopoletinas naikina kai kurias, tarp jų ir grybelio (Pythium sp.), bakterijas. Skopoletinas gydo uždegimus ir slopina alergiją. Todėl noni padeda sėkmingai gydyti artritą ir alergijas.
Tuo pačiu metu, kai buvo atrastas noni vaisius, buvo vykdomi ir kiti tyrimai, kurių metu paaiškėjo, jog noni mažina kraujospūdį. Tyrimai parodė, kad šis vaisius turi ir skausmą malšinamųjų savybių. Prancūzijos mokslininkai nustatė, jog pelės, kurioms buvo duodama noni šaknų ekstrakto, mažiau jautė skausmą bei lėčiau reagavo į išorinius dirgiklius.
Skopoletinas turi ne tik gydomųjų savybių, bet yra ir vienas iš cheminių junginių, kuris prisijungia prie serotonino - dalelės, esančios žmogaus kraujo plokštelėse, virškinamajame trakte ir smegenyse. Havajų universiteto Manoa laboratorijoje buvo testuojami aštuonių vaistinių augalų ekstraktai, ir nė vienas iš jų nepasižymėjo tokiu gebėjimu prisijungti prie serotonino receptoriaus, kaip prisijungdavo noni ekstrakte esančios medžiagos.
Noni sultyse esančio skopoletino gebėjimas prisijungti prie serotonino matomas, ištyrus serotoniną organizme. Smegenyse serotoninas veikia kaip nervinių impulsų siųstuvas ir kaip hormono melatonino pirmtakas (precursor). Manoma, jog serotoninas turi daug įtakos žmogaus miegui, temperatūros reguliavimui, alkio jausmui ir seksualinei elgsenai. Serotonino trūkumas gali pasireikšti migreniniais galvos skausmais, depresija, net Alzheimerio liga.
Damnakantalis priešvėžinė medžiaga
Japonų mokslininkai, ieškodami medžiagų, galinčių normalizuoti K-ras-NRK (ikivėžinių ląstelių) struktūrą, augalo, vadinamo noni, vaisiuje atrado damnakantalio. Jie išskyrė ras ląsteles, kurios yra daugelio piktybinių navikų pirmtakės, ir sušvirkštė į jas damnakantalio, gauto iš noni chloroformo ekstrakto. Pasirodė, kad šios medžiagos injekcija ženkliai slopina ras ląstelių reprodukciją. Palyginti su kitais 500 augalų ekstraktų, citrininės morindos (Morinda citrifolia) ekstrakte rasta efektyviausiai ras ląstelių dauginimąsi slopinančių junginių. Mokslininkai padarė išvadą, kad damnakantalis yra naujas ras ląstelių funkcijos inhibitorius.
Tyrimas, atliktas Havajų universitete, patvirtino noni priešvėžinį poveikį. Pelės, laboratorijoje infekuotos Lewis plaučių karcinoma (LPK) (angl. Lewis Lung Carcinoma, arba LLC), negydytos nudvėsė po 9-12 dienų. O tos, kurioms buvo sušvirkšta noni sulčių ekstrakto, išgyveno ilgiau. Daugiau nei pusė (trylika iš dvidešimt dviejų) gydomos išgyveno daugiau kaip 50 dienų, keturios iš jų išgyveno dar ilgiau. Vidutiniškai noni sulčių ekstraktas pailgino infekuotų pelių gyvenimą 119%. Mokslininkai priėjo išvadą, kad noni ekstraktas veikia kaip LPK infekcijos inhibitorius, netiesiogiai stiprindamas makrofagų ir limfocitų veiklą pelių imuninėje sistemoje.
Alkaloidai, esantys noni
Alkaloidai bespalvė, kompleksinė karti organinė medžiaga, svarbi gyvybei palaikyti. Dr. Ralphas Heinicke, žymus Havajų universiteto biochemikas, daug laiko tyrinėjo alkaloidą kseroniną. Organizmas gamina kseroniną, kad galėtų aktyvuoti fermentus ir reguliuoti baltymų struktūrą. Dr. Heinickes nuomone, be kseronino neegzistuotų gyvybė. Išskirti kseroniną iš žmogaus organizmo neįmanoma. Organizmo baltymų molekulės šį alkaloidą suvartoja iš karto, kai jis pagaminamas, todėl organizme nėra pastebimų kseronino kiekių.
Citrininės morindos (noni) vaisiuje yra nežymūs kseronino kiekiai, tačiau yra daug kseronino pirmtako (precursor), vadinamo prokseroninu. Prokseroninas yra koloidas, kuris kitaip nei kiti koloidai, neturi nei cukraus, nei amino ar nukleino rūgščių, todėl jo neaptiko daugelis mokslininkų.
Vartodamas prokseronino išteklius, žmogus didina kseronino kiekį organizme. Žarnyne prokseroninas reaguoja su tam tikru fermentu, esančiu organizme, ir šios reakcijos metu susidaro kseroninas.
Iš virškinamojo trakto kseroninas keliauja į audinius, kuriuose yra baltymų, turinčių kseronino absorbcijos receptorių. Absorbuotas kseroninas aktyvuoja baltymus ar reguliuoja jau aktyvių baltymų pralaidumą ir formą. Kadangi baltymai atlieka skirtingas funkcijas, tai suvartojus vienintelį vaistą organizme vyksta neįtikėtinai daug fiziologinių reakcijų, - teigia dr. Heinicke.
Kai kurios organizmo fiziologinės reakcijos, kylančios, vartojant prokseronin šaltinį:
mažėja aukštas kraujospūdis,
rimsta menstruaciniai spazmai,
malšinamas artrito skausmas,
užgyja skrandžio opos,
gyja patemptos sausgyslės,
geriau gyja žaizdos,
mažėja depresija,
lėtėja senėjimas,
gerėja virškinimas,
mažėja aterosklerozė,
mažėja kraujotakos sutrikimų,
silpnėja potraukis į narkotikus,
malšinamas skausmas,
gyja nudegimai,
gyja išorinės infekcijos,
slopinamas ikivėžinių ląstelių augimas.
Dr. Heinickes teigimu, noni vaisiaus gydomasis poveikis yra kitoks nei kitų natūralių vaistų, nes jame yra prokseronino, kuris skatina kseronino gamybą.
Kseronino atradimas
Kilęs iš šaltos Minesotos dr. Ralphas Heinicke nė neįtarė, kad vieną dieną taps šiltų Polinezijos kraštų vaisiaus tyrinėtoju. Jis baigė biochemijos mokslus, apgynė daktaro laipsnį Minesotos universitete ir pradėjo dirbti Havajų Ananaso tyrimo institute.
1950 m. mokslininkas gavo užduotį surasti būdą, kaip gaminti ananaso skonio želatiną, kuri sustingtų. Mat želatina nestingsta, jeigu į ją dedama ananaso. Dr. Heincke atrado ananase fermentą, vadinamą bromelinu, kuris ir neleisdavo želatinai sustingti. Kartu su kolegomis jis ekstrahavo šį fermentą iš ananaso. Paskui buvo ieškoma, kaip šį fermentą panaudoti komerciniais tikslais. Jis sutiko ginekologą, kuris iš atliktos rentgenogramos bandė nustatyti, ar nėra besiformuojančių auglių, tačiau tam trukdė lytinių organų gleivės. Padarius bromelino injekciją, šios gleivės išnyko. Taip buvo atrastos gydomosios bromelino savybės. Bromelino injekcija padėjo atsikratyti skausmingų komplikacijų, dėl kurių pacientė kentėjo metų metus. Bet kai dr. Heinicke išgrynino bromeliną iki Maisto ir vaistų tarnybos nustatyto standarto, šis fermentas prarado savo gydomąsias savybes.
Toliau darydamas tyrimus, dr. R. Heinicke galų gale aptiko citrininės morindos (noni) vaisių, kuriame rado prokseronino, tačiau daug didesnį kiekį. Daktaras ilgai stengėsi nustatyti, kodėl išgrynintas bromelinas praranda farmakologines savybes. Pagaliau jam pavyko identifikuoti alkaloidą kseroniną ir jo pirmtaką prokseroniną. Dr. Heinicke yra įsitikinęs, kad noni sultys yra geriausias alkaloido kseronino šaltinis.
A priedas
Polinezijos vaistininkai citrinine morinda (Morinda citrifolia) gydydavo šiuos negalavimus:
virškinimo sistemos sutrikimus:
viduriavimą (vaikų ir suaugusiųjų),
žarnyno parazitus;
krūtinės srities infekcijas:
kosulį,
peršalimus (vaikų),
pleuritą,
tuberkuliozę;
akių infekcijas:
konjunktyvitą,
sudirgintas, paraudusias akis,
miežius;
karščiavimą:
karščiavimą (suaugusiųjų),
karščiavimą su vėmimu;
burnos ir gerklės infekcijas:
dantenų uždegimą,
skaudamą gerklę, faringitą,
burnos išbėrimus,
dantų skausmą;
odos infekcijas:
abscesus,
nusiplikymus karštu vandeniu,
vabzdžių įkandimus,
dramblialigę,
odos dėmes,
žaizdas;
kitas ligas:
geltligę,
vidurių užkietėjimą,
reumatą,
moterų ligas.
B priedas
Noni rastos medžiagos:
§ Acacetin-7-0-D(+)-gliukopiranozidas
§ 5,7,-dimetilapigenin-4-0-8-D(+)-galaktopiranozidas
§ 6,8,-dimetoksi-3-metilantrachinon-1-0-8-ramnozilgliukopiranozidas
§ Heksano ir oktano rūgštys
§ 8-D-gliukopiranozės pentaacetatas ir asperuliozido tetraacetatas
§ Baltymas
§ Aminorūgštys (alaninas, argininas, asparagino rūgštis, cisteinas, cistinas, glicinas, gliutamino rūgštis, histidinas, leucinas, izoleucinas, metioninas, fenilalaninas, prolinas, serinas, treoninas, triptofanas, tirozinas, valinas)
§ Antrachinonai
§ Glikozidai
§ Fenolis
§ Sakai
§ Sitosterolis
§ Steroliai
§ Ursolio rūgštis
§ Karbonatai
§ Fosfatai
§ Magnis
§ Geležis
§ Natris
§ Damnakantalis
§ Morindadiolis
§ Morindinas
§ Morindonas
§ Nordamnakantalis
§ Rubiadinas
§ Rubiadino monometilo eteris
§ Sorandžidiolis
§ Alizarinas
§ Chlororubinas
§ Skopoletinas
§ Alkaloidai ir fermentai (kseroninas, prokseroninas, prokseroninazė)
Šaltiniai:
1 Dittmar, Alexandra. Morinda citrifolia, L. Use in Indigenous Samoan Medicine // Journal of Herbs, Spices and Medical Plants. 1993, vol. 1(3).
2 C. Younos, A. Rolland, J. Fleurentin, M.-C. Lanhers, R. Misslin, F. Mortier. Analgesic and Behavioural Effects of Morinda citrifolia // Planta Med. 1990, vol. 56.
3 A. Hirazumi, E. Furusawa, S.C. Chou, Y.Hokama. Anti-cancer Activity of Morinda citrifolia (Noni) on Intraperitoneally Implanted Lewis Lung Carcinoma in Syngeneic Mice // Proc. West Pharmacol. Soc. 1994, vol.
4 R.M. Heinicke. The Pharmacologically Active Ingredient of Noni // Bulletin of the National Tropical Botanical Garden. 1985.
5 Cox, Paul Alan. Polynesian Herbal Medicine // P.A. Cox and S.A. Banack [eds.]. Islands, Plants, and Polynesians. Portland: Dioscorides press, 1991.
6 Ibid.
7 F.L. Tabrah, B.M. Eveleth. Evaluation of the Effectiveness of Ancient Hawaiian Medicine // Hawaii Medical Journal. 1966, vol. 25.
8 Morton, Julia F. The Ocean-Going Noni, or Indian Mulberry and Some of Its Colorful Relatives // Economic Botany. 1992, vol. 46(3).
9 TenBurggencate, Jan. Native Plants Can Heal Your Wounds // Honolulu Star Bulletin & Advertiser. 1992, Feb. 9.
10 Ibid.
11 Ibid.
12 C. Younos, A. Rolland, J. Fleurentin, M.-C. Lanhers, R. Misslin, F. Mortier. Analgesic and Behavioural Effects of Morinda citrifolia // Planta Med. 1990, vol. 56.
13 A. Hirazumi, E. Furusawa, S.C. Chou, Y. Hokama. Anti-cancer Activity of Morinda citrifolia (Noni) on Intraperitoneally Implanted Lewis Lung Carcinoma in Syngeneic Mice // Proc. West Pharmacol. Soc. 1994, vol. 37.
14 T. Hiramatsu, M. Imoto, T. Koyano, K. Umezawa. Induction of Normal Phenotypes in Ras-Transformed Cells by Damnacanthal from Morinda Citrifolia // Cancer Letters. 1993, vol.73.
15 Morton, Julia. The Ocean-Going Noni, or Indian Mulberyy and Some of Its Colorful Relatives // Economic Botany. 1992, vol. 46(3).
16 Sim, Helen H. The Isolation and Characterization of a Fluorescent Compound From the Fruit of Morinda citrifolia (Noni): Studies on the 5-th Receptors System (Unpublished Masters Thesis from the University of Hawaii at Monoa, 1993.)
17 Morton, Julia. The Ocean-Going Noni, or Indian Mulberyy and Some of Its Colorful Relatives // Economic Botany. 1992, vol. 46(3).
18 Levand, Oscar. Some Chemical Constituents of Morinda citrifolia L. (Unpublished Doctoral Dissertation from the University of Hawaii, 1963.)
19 Sim, Helen H. The Isolation and Characterization of a Fluorescent Compound From the Fruit of Morinda citrifolia (Noni): Studies on the 5-th Receptors System (Unpublished Masters Thesis from the University of Hawaii at Monoa, 1993.)
20 Levand, Oscar. Some Chemical Constituents of Morinda citrifolia L. (Unpublished Doctoral Dissertation from the University of Hawaii, 1963.)
21 Sim, Helen H. The Isolation and Characterization of a Fluorescent Compound From the Fruit of Morinda citrifolia (Noni): Studies on the 5-th Receptors System (Unpublished Masters Thesis from the University of Hawaii at Monoa, 1993.)
22 N.K. Moorthy, G.S. Reddy // Antiseptic. 1970, vol 67(3).
23 C. Younos, A. Rolland, J. Fleurentin, M.-C. Lanhers, R. Misslin, F. Mortier. Analgesic and Behavioural Effects of Morinda citrifolia // Planta Med. 1990, vol. 56.
24 Sim, Helen H. The Isolation and Characterization of a Fluorescent Compound From the Fruit of Morinda citrifolia (Noni): Studies on the 5-th Receptors System (Unpublished Masters Thesis from the University of Hawaii at Monoa, 1993.)
25 Ibid.
26 T. Hiramatsu, M. Imoto, T. Koyano, K. Umezawa. Induction of Normal Phenotypes in Ras-Transformed Cells by Damnacanthal from Morinda Citrifolia. // Cancer Letters. 1993,vol. 73.
27 Ibid.
28 A. Hirazumi, E. Furusawa, S.C. Chou, Y. Hokama. Anti-cancer Activity of Morinda citrifolia (Noni) on Intraperitoneally Implanted Lewis Lung Carcinoma in Syngeneic Mice // Proc. West Pharmacol. Soc. 1994, vol. 37/
29 R.M. Heinicke. The Pharmacologically Active Ingredient of Noni // Bulletin of the National Tropical Botanical Garden. 1985.
30 Ibid.
31 Ibid.
32 Heinicke, Ralph. Cell regeneration: Unlocking the Secrets of Tahitian Noni // Morinda Inc. 1996. (Audio tape.)
33 Dittmar, Alexandra. Morinda citrifolia, L. Use in Indigenous Samoan Medicine // Journal of Herbs, Spices and Medical Plants. 1993, vol. 1(3).
Ibid.